Kas yra duomenų atsarginė kopija ir atkūrimas ir kodėl tai svarbu?
Techniniu požiūriu duomenų atsarginė kopija yra vertingų failų kopijų kūrimo procesų ir technologijų įgyvendinimas tam tikrais laiko intervalais. Šis procesas gali užkirsti kelią įvairiems netikėtiems įvykiams, kurie baigtųsi nuolatiniu duomenų praradimu – kibernetinių atakų, žmogiškųjų klaidų, stichinių nelaimių ir kitų priežasčių.
Šiuolaikinė visuomenė labai pasikliauja įvairia informacija, ji yra labai suskaitmeninta – saugoma serveriuose, standžiuosiuose diskuose, NAS ir kitų tipų saugojimo įrenginiuose. Dabar duomenys tapo nepaprastai svarbūs, o jų saugojimas yra vienas iš svarbiausių bet kokio verslo aspektų. Nors kai kurios įmonės vis dar saugo esminius dokumentus kaip popierines kopijas, dauguma perėjo prie skaitmeninių atsarginių kopijų ir nelaimių atkūrimo praktika – ši pažanga užtikrina, kad įmonės nepatirs finansinių nuostolių ir nepradės prarasti rinkos Dalintis.
Įmonės duomenys yra neįkainojami bet kokiam verslui, nes jų praradimas gali atskleisti paslaptis, rinkodaros strategijas, pažeisti klientų privatumą ir dar daugiau. Deja, yra daug skirtingų būdų, kaip tokia svarbi informacija gali būti prarasta, įskaitant stichines nelaimes, žmogaus klaidas, kenkėjiškų programų atakas ir kt. Vėl ir vėl vyriausybinės institucijos, įmonės ir korporacijos tapo šių netikėtų aplinkybių aukomis, joms kainavo milijonus dolerių.[1] nuostolių ir prarasto klientų pasitikėjimo.
Duomenų saugojimas ir atkūrimas naudingas ne tik korporacijoms, nes namų vartotojai taip pat turi ką prarasti – studentai, rašantys darbą, darbuotojai, kurie naudoja skaičiuokles darbas namuose koronaviruso pandemijos metu, žmonės, kurie saugo savo neįkainojamas šeimos ir draugų nuotraukas – tai tik keli vertingų duomenų pavyzdžiai praradimas.
Duomenų atsargines kopijas ir atkūrimą įprasti kompiuterių vartotojai įgyvendina gana skirtingai dėl daugelio priežasčių. Didelės korporacijos naudoja tam skirtas IT saugos komandas, kad sukurtų ir prižiūrėtų reguliarias atsargines kopijas. Namų kompiuterių savininkai yra šiek tiek mažiau organizuoti ir daugelis suvokia tinkamo duomenų atsarginių kopijų kūrimo praktikos svarbą tik po to, kai susiduria su nelaimingu atsitikimu, susijusiu su vertingų failų praradimu. Be to, vartotojai neturi finansinių išteklių brangiems atsarginiams procesams palaikyti.
Štai kodėl paprasti kompiuterių vartotojai turi paruošti atsargines kopijas, kad galėtų nutolti failus, kurie kitu atveju būtų visam laikui prarasti. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime duomenų praradimą, duomenų atkūrimą, saugojimo būdus ir daug daugiau.
Kaip galima prarasti duomenis?
Visi žino, kaip saugoti duomenis savo kompiuteriuose – atsisiunčia juos internetu, kuria naujus failus per programas, įveda per išorinius saugojimo įrenginius, tokius kaip USB Flash. Žinojimas, kaip galima prarasti failus, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių suprasti, kodėl tinkama duomenų atsarginė kopijavimo ir atkūrimo praktika yra tokia svarbi.
Visi kompiuteryje saugomi duomenys gali būti vienaip ar kitaip sunaikinti – žemiau pateikiami keli pagrindiniai pavyzdžiai, kaip įvykus svarbiausi duomenys gali būti prarasti beveik akimirksniu.
Atsitiktinis duomenų praradimas ir žmogiškosios klaidos
Mašinos, nors ir nėra tobulos, sukonstruotos taip, kad klaidų tiesiog nebūtų, kai nėra išorinių veiksnių. Tačiau žmonės šiuo atžvilgiu yra gana skirtingi ir nuolat daro klaidų – todėl yra daugybė skirtingų būdų, kaip netyčia sunaikinti kompiuteryje esančius duomenis. Štai keli pavyzdžiai:
- Netyčia sugadinti kompiuterio komponentai, pavyzdžiui, ant pagrindinės plokštės ar kitų svarbių techninės įrangos dalių išsiliejusi kava.
- Prarasite nešiojamąjį įrenginį, kuriame saugomi svarbūs duomenys – telefoną, nešiojamąjį kompiuterį ar planšetinį kompiuterį.
- Nepastebėjimas, kad diske trūksta vietos, ir prarandami dokumentai prieš juos įrašant vietiniame diske.
- Reikiamo failo ištrynimas neišsiunčiant jo į šiukšliadėžę.
Aparatinės ir programinės įrangos gedimai
Niekam ne paslaptis, kad kompiuterio komponentai laikui bėgant nusidėvi ir juos reikia keisti, kad būtų užtikrintas sklandus namų kompiuterio ar darbo vietos veikimas. Kai kuriais atvejais aparatinės įrangos dalys, pvz., HHD (standžiųjų diskų įrenginiai) arba SSD (kietojo kūno diskai), gali tiesiog sugesti dėl gamybos klaidų ar kitų gamybos proceso gedimų. Nors įrenginį galima pakeisti naudojant garantiją, viduje esantys duomenys gali būti prarasti visam laikui.
Natūralūs aparatinės įrangos gedimai nėra vieninteliai gedimai, dėl kurių duomenys gali būti prarasti visam laikui. Kai kuriais atvejais komponentai gali būti netinkamai tvarkomi – numesti ant grindų, laikomi netinkamomis sąlygomis ir daug daugiau. Aparatinės įrangos gedimai sudaro daugiau nei 40% priežasčių, dėl kurių įvyksta nuolatinis duomenų praradimas.[2]
Dėl programinės įrangos gedimų taip pat gali būti prarasti duomenys – programos gali sugesti dėl įvairių priežasčių ir neišsaugoti naujausios darbalapio kopijos.
Įrenginio vagystė
Laikai, kai informacija galėjo būti saugoma tik staliniuose kompiuteriuose, jau seniai baigėsi, nes į sceną pateko nešiojamieji įrenginiai, tokie kaip nešiojamieji kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai ir telefonai. Remiantis statistika, dabar daugiau nei pusė vartotojų prie interneto jungiasi per telefonus ir kitus nešiojamus įrenginius.[3]
Deja, šie mobilieji įrenginiai taip pat gali būti pavogti, net jei gyvenate vietovėje, kurioje tokie incidentai nutinka retai. Kita vertus, telefoną galite tiesiog pamiršti dar neužsidarius autobuso durims.
Taip pat svarbu paminėti, kad gali pasitaikyti ir įsilaužimų į namus bei darbovietes – nusikaltėliai dažnai pasiima vertingiausius daiktus. Kompiuteriai ir kiti saugojimo įrenginiai vėliau gali būti parduodami požeminėje rinkoje už pelną. Atsižvelgiant į tai, kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali pažeisti jautrią informaciją.
Kenkėjiškų programų infekcijos
Kibernetinės infekcijos yra viena ryškiausių nusikalstamų veikų rūšių. Tai nenuostabu, turint omenyje, kad duomenys yra vienas svarbiausių įmonės ar valstybės institucijų turto. Vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltėlių motyvatorių yra pinigai, ir yra daug įvairių būdų, kaip jie gali gauti finansinės naudos užkrėsdami korporacijas ar namų vartotojus kenkėjiška programine įranga.
Yra daug įvairių tipų kenkėjiškų programų, kurios gali būti naudojamos įvairiems kenkėjiškiems tikslams, kai kurios iš jų apima:
- Nuotolinės prieigos Trojos arklys
- Rootkit
- Kirmėlės
- Kriptominuotojai
- Šnipinėjimo programos ir kt.
Nors bet kokios rūšies kenkėjiškos programos gali sunaikinti failus ir prarasti duomenis, viena didžiausių grėsmių yra išpirkos reikalaujančios programos. Pastaraisiais metais buvo daug išpirkos reikalaujančių incidentų ir, nors kai kurie aktoriai pasirenka „didelių žaidimų medžioklę“,[4] kitos atmainos daugiausia dėmesio skiria nuolatiniams kompiuterių naudotojams, prašydamos išpirkų, kurios gali siekti net 1000 USD ar net daugiau.
Stichinės nelaimės
Stichinės nelaimės, nors ir nėra dažnos, gali įvykti ir padaryti didelę žalą ne tik baldams, įprastiems namų ar biuro daiktams, bet ir kompiuteriams bei mobiliesiems įrenginiams. Nelaimės dažnis ir tikimybė labai priklauso nuo jūsų vietos ir gali apimti bet ką – nuo žemės drebėjimo, uragano, tornadų iki ugnikalnių išsiveržimų.
Tokie įvykiai iš tiesų yra ekstremalūs, nors jei gyvenate zonoje ar šalyje, kurioje paprastai tokių nelaimių nepatiria, nepamirškite, kad yra daug kitų gamtos reiškinių. daug dažniau pasitaikančių veiksnių, pvz., per aukšta arba per žema temperatūra, namų gaisrai, elektros šuoliai ir kitos kasdienės problemos, galinčios visiškai sunaikinti kompiuterį arba telefonas.
Skaitmeninės ir fizinės atsarginės kopijos
Vienas iš svarbiausių žingsnių, kurį reikia atsiminti, yra tai, kad duomenų atsarginės kopijos niekada neturėtų būti laikomos toje pačioje laikmenoje.[5] Iš esmės, jei naudojate du standžiuosius diskus ir vienas iš jų sugenda, failų kopijas norite išsaugoti antrame diske, kad išvengtumėte duomenų praradimo. Kitaip tariant, neteisingai paruoštos atsarginės kopijos gali būti visiškai nenaudingos, todėl svarbu išsiaiškinti geriausius būdus, kaip tai padaryti tinkamai.
Yra keletas būdų, kaip galite saugoti atsargines kopijas – galite pasirinkti laikyti jas fiziniame diske, nuotolinėje saugykloje arba naudoti abiejų derinį.
-
Duomenų saugojimo techninė įranga. Yra daug įvairių įrenginių, kurie gali būti naudojami duomenų atsarginėms kopijoms kurti ir saugoti, pavyzdžiui, HDD, SSD, USB atmintinės, DVD, tinklo prijungtos saugyklos ir kt. Šių įrenginių tinkamumas naudoti labai priklauso nuo jūsų asmeninės padėties ir tokių veiksnių kaip duomenų kiekis turite kurti atsargines kopijas, kaip dažnai jums reikia atnaujinti tas atsargines kopijas arba jų prieinamumą komponentai.
Nepriklausomai nuo to, kurį įrenginį pasirinksite, nedelsdami atjunkite jį nuo pirminės sistemos; kitu atveju visa procedūra būtų visiškai bevertė. -
Nuotolinė saugykla debesies serveriuose. Nuotolinė saugykla tapo vienu iš pagrindinių būdų, kaip įmonės ir organizacijos saugo savo atsargines kopijas. Jei turite daug duomenų, kuriuos norite saugoti, fiziniai įrenginiai gali būti jums ne patys tinkamiausi, nes pritrūkus vietos turėsite ir toliau pirkti naujus. Be to, skaitmenines atsargines kopijas daug lengviau paruošti ir prižiūrėti.
Rinkdamiesi debesimis pagrįstą paslaugą įsitikinkite, kad ja galima pasitikėti – įmonė turi tuo pasirūpinti būtinų atsargumo priemonių, kad apsaugotumėte failus nuo neteisėto įsilaužimo ir juos išsaugotumėte užšifruotas.[6] Vienas iš pagrindinių skaitmeninės saugyklos trūkumų yra tai, kad ji nėra nemokama – paslauga paprastai apmokestinama kas mėnesį.
Duomenų atkūrimo programinė įranga gali išgelbėti jus nuo daugelio sudėtingų situacijų praradus duomenis
Atsargumo priemonės yra labai svarbios tvarkant duomenis. Nors daugelis įmonių ir korporacijų jau išmoko svarbią pamoką dėl duomenų praradimo ar kompromiso,[7] paprasti kompiuterių vartotojai šiuo klausimu vis dar labai pamiršta. Štai kodėl išpirkos reikalaujančios programos, tokios kaip Djvu[8] klestėti ir išvilioti tūkstančius dolerių iš kompiuterių vartotojų visame pasaulyje, nes jie nenori prarasti vertingų failų.
Tačiau viena iš pagrindinių klaidingų nuomonių yra ta, kad saugos programinė įranga grąžintų užšifruotus failus į normalią būseną. Deja, tai negali būti toliau nuo tiesos, nes duomenys išliks užšifruoti net ir pašalinus kenksmingą naudingą apkrovą (jei tokia yra). Dėl šios priežasties daugelis vartotojų labai nori atkurti failus nemokėdami nusikaltėliams. Lengviausias būdas atkurti – atkurti duomenis iš atsarginių kopijų.
Kadangi dauguma vartotojų nesivargina su atsarginėmis kopijomis, jie nuolat ieško kitų būdų, kaip atkurti prarastus failus. Vienas geriausių sprendimų yra naudoti duomenų atkūrimo programinę įrangą. Nors tai nėra labai efektyvi išpirkos reikalaujančių programų užšifruotiems failams, tai yra puikus sprendimas visais kitais atvejais.
Jei ieškote gero failų atkūrimo be atsarginių kopijų sprendimo, rekomenduojame naudoti Data Recovery Pro – novatoriška ir efektyvi technologija gali padėti atkurti failus iš išorinių įrenginių ar suformatuotų diskų ir netgi atkurti el. laiškus ir jų priedus. Programa žingsnis po žingsnio veda atkūrimo procesą, palaiko paieškos pagal raktinį žodį funkciją ir pateikia muzikos, paveikslėlių ar vaizdo įrašų failų peržiūras.