Vienas iš dviejų šiuolaikinių mikroprocesorių darbo režimų. Šiuo režimu kitu atveju taikomi greičio apribojimai nėra iškalti akmenyje ir gali būti viršytas įprastas 640 MB. Kitame režime – realiame režime – taip nėra, o 640 MB yra absoliuti riba. Be to, procesorius taip pat apsaugo tam tikrą informaciją savo atmintyje, taigi, pavadinimas apsaugotas režimas.
Technipages paaiškina apsaugotą režimą
Apsaugotas režimas arba visu pavadinimu apsaugoto virtualaus adreso režimas yra veikimo režimas, randamas tik su x86 suderinamuose procesoriuose. Pagal numatytuosius nustatymus a procesorius, kuris ką tik buvo įjungtas, pirmiausia pereis į kitą režimą, realųjį režimą, o vėliau vartotojas galės perjungti naudodamas valdiklį Registruotis.
Pirmą kartą pristatytas 1982 m., apsaugotas režimas vėliau buvo naudojamas patobulinti vėlesnių kartų CPU. Nors pirmasis Procesorius buvo „Intel 80286“, nuo tada jį turi kiekviena karta, o kiti procesorių gamintojai taip pat naudoja tai. Ta konkreti karta turėjo keletą trūkumų, palyginti su konkuruojančiais produktais, todėl nebuvo labai populiari, tačiau tai pažymėjo apsaugoto režimo pradžią. Vėlesnės kartos atsinešė naujų registrų ir kitų patobulinimų, kurie buvo naudingi abiem režimams.
Vienas iš apsaugoto režimo privalumų yra tas, kad su operacinės sistemos palaikymu jis palaiko prevencinį kelių užduočių atlikimą. Tai reiškia, kad tai leidžia programoms dalytis ta pačia atminties vieta, kad jos būtų pasirengusios būsimoms užduotims. Tai reiškia, kad procesai gali būti užbaigti greičiau ir ištekliai paruošiami greičiau.
Bendras apsaugoto režimo naudojimas
- Apsaugotas virtualaus adreso režimas – tai su x86 suderinamų centrinių procesorių veikimo režimas.
- IBM sukūrė sprendimą, leidžiantį lengviau patekti į apsaugotą režimą.
- Virtualusis 8086 režimas vėliau buvo papildytas apsaugotu režimu.
Dažnas apsaugoto režimo piktnaudžiavimas
- Apsaugotas režimas apsaugo procesorių nuo perkaitimo.