Kai perkate centrinį procesorių, jo gamintojas nurodys jo apdorojimo greitį GHz (gigahercais). Gigahercai naudojami norint parodyti ciklų, kuriuos CPU gali atlikti per sekundę, skaičiui, o 4,2 GHz CPU gali atlikti 4,2 milijardo ciklų per sekundę. Daugumos procesorių greitis yra 2–3 GHz, tačiau kai kurie aukščiausios klasės procesoriai gali pasiekti 5 GHz. Akivaizdu, kad aukščiausios klasės komponentų pirkimas kainuoja daugiau pinigų nei vidutinio lygio komponentai, tačiau jei norite pakeisti kai kuriuos nustatymus, kai kurių (bet ne visų) procesorių greitį galima padidinti naudojant procesą, vadinamą "overclocking".
Visi procesoriai naudoja vidinį laikrodį, kad reguliuotų jų veikimo greitį, šis laikrodis susideda iš dviejų dalių – bazinio laikrodžio ir daugiklio. Bazinį laikrodį visi procesoriai nustato į 100 MHz (0,1 GHz), tada šis skaičius padauginamas iš daugiklio, kad būtų gautas galutinis procesoriaus greitis, vadinamas baziniu procesoriaus dažniu (painioja, ši padauginta reikšmė taip pat paprastai vadinama bazine laikrodis). Pavyzdžiui, kai bazinis laikrodžio dažnis yra 100 MHz ir daugiklis 32, jūsų procesoriaus bazinis dažnis bus 3,2 GHz. Overclocking – tai daugiklio modifikavimo procesas, siekiant gauti papildomo našumo procesorius.
Patarimas: Bazinį 100 MHz laikrodžio dažnį naudoja daugelis kitų kompiuterio dalių, o šio skaičiaus pakeitimas gali sukelti didelį nestabilumą ir padaryti kompiuterį netinkamu naudoti. Labai rekomenduojama keisti daugiklį tik tada, kai įsibėgėja CPU, nes tai neturi tiesioginės įtakos kitiems komponentams.
Keisdami daugiklio reikšmę galite padidinti bendrą procesoriaus apdorojimo greitį. Pavyzdžiui, pakeitus daugiklį nuo 32 iki 40, jūsų procesoriaus greitis pakeičiamas nuo 3,2 GHz iki 4,0 GHz, todėl našumas padidėja 25%.
Ne visi procesoriai palaiko įsijungimą, AMD „atrakino“ daugumos savo procesorių daugiklį, tačiau „Intel“ palaiko tik procesorių, pažymėtų „K“ arba „X“ etikete, įsijungimą.
Patarimas: daugiklis „atrakintas“ reiškia, kad jį galima modifikuoti, o jei daugiklis užrakintas, jo pakeisti negalėsite ir negalėsite peršokti procesoriaus.
Įjungimas paprastai palaikomas tik stalinių kompiuterių procesoriuose, nes tai gali žymiai padidinti procesoriaus išduodamą šilumą ir jam reikalingą galią. Todėl svarbu įsitikinti, kad turite geros kokybės PSU (Power Supply Unit), kuris gali palaikyti papildomą galios apkrovą. Taip pat labai svarbu turėti stiprų aušinimo sprendimą, kad galėtumėte išsklaidyti papildomą šilumą, kurią gamins centrinis procesorius. Kitas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad ne visos pagrindinės plokštės palaiko įsijungimą, jos turi turėti aukštos kokybės energijos tiekimo sistemą ir jai reikia programinės įrangos palaikymo.
Patarimas: svarbu įsitikinti, kad jūsų PSU gali tiekti pakankamai galios, kad padidėtų įsijungimas. Paprastai turėtumėte leisti maždaug 100 arba 200 vatų daugiau, nei reikia jūsų kompiuteriui. Kai kurie žmonės, kurie padidino savo AMD Ryzen procesorius, pastebėjo, kad jų CPU energijos suvartojimas padidėjo nuo standartinių 105 W iki daugiau nei 200 W.
Prieš pradėdami įsibėgėti, turėtumėte žinoti, kad tai padidina jūsų procesoriaus įtampą ir gali sutrumpinti jo eksploatavimo laiką, ypač jei neturite pakankamai aušinimo. Taip pat turėtumėte žinoti, kad negalite tiesiog nustatyti savavališko greičio, pavyzdžiui, pakeisti procesorių nuo 2,4 GHz iki 5 GHz. Didelis numatytųjų greičių pokyčiai greičiausiai bus nestabilūs, o per stiprus spaudimas gali visam laikui sugadinti arba sugadinti CPU. Jei pradedate nuo įsijungimo, iš pradžių išbandykite konservatyvų padidinimą keliais šimtais MHz ir tada pakelkite aukštyn, jei jūsų kompiuteris yra stabilus ir neperkaista.
Patarimas: Šiuolaikiniai procesoriai paprastai turi „Boost clock“, kuris leidžia laikinai padidinti jo veikimo greitį, atsižvelgiant į temperatūros laisvumą ir galią. Neturėtumėte bandyti viršyti padidinimo laikrodžio vertės, kai pirmą kartą bandote įsijungti, nes procesoriai yra skirti veikti tokiu greičiu tik laikinai. Tačiau, jei jūsų įsijungimas yra stabilus, galite pabandyti pastumti jį virš padidinimo laikrodžio.
Ne visi procesoriai yra sukurti vienodai, kai kurie geriau įsibėgėja nei kiti, net ir toje pačioje produktų linijoje. Net jei suderinsite spartinimo nustatymus su kitais vartotojais, turinčiais tą patį centrinį procesorių, stabilių rezultatų galite negauti, tačiau norint pasiekti stabilų nustatymą, jums reikės atlikti palyginti nedidelius pakeitimus.
Pakeitus procesoriaus greitį, padidėja jo galios poreikis, vienas iš būdų padidinti stabilumą yra padidinti į CPU siunčiamos energijos įtampą. Tai turėtų tik atliekami labai mažais žingsneliais iki 0,005 V ar mažesnės. Padidinus į CPU tiekiamą įtampą, padidės jūsų temperatūra, net jei jis veikia tuo pačiu greičiu, turėtumėte siekti, kad tiekiama įtampa būtų kuo mažesnė, kad būtų galima įsijungti stabilus.
Įsijungdami turėtumėte būti atsargūs dėl savo procesoriaus temperatūros, nes ją gali sugadinti didelis karštis. Norėdami apsaugoti procesorių nuo pažeidimų, gamintojai turi vertę, vadinamą TJMax arba Thermal Junction Maximum. Pasiekęs TJmax, procesorius sumažins savo greitį, kad sumažintų temperatūrą procese, vadinamame terminiu droseliu. „Intel“ procesoriams ši temperatūra yra 100 arba 105 laipsniai Celsijaus, AMD CPU – 95 laipsniai Celsijaus. Esant didelei apkrovai, paprastai turėtumėte siekti, kad maksimali temperatūra būtų 15 laipsnių žemesnė už šią vertę.