Kaip „Chrome“ nužudė „Internet Explorer“: plėtiniai, „Android“ ir naujovės

Per kiek daugiau nei 13 metų „Google Chrome“ naršyklė iš naujo projekto išaugo iki šiandien žinomo behemoto. Šiandien „Chrome“ yra pati populiariausia naršyklė pasaulyje tiek staliniuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose. Netgi galima sakyti, kad „Chrome“ nužudė „Internet Explorer“. Taigi, kaip „Google“ per tokį trumpą laiką padarė šį neįtikėtiną žygdarbį?

Dažniausiai jie tai darė nuo nulio. „Microsoft“ kartu su „Mozilla“ ir kt. toliau kūrė savo naršykles pagal seną kodą. „Google“ naudojo keletą esamų įrankių, kad sukurtų „Chrome“, tačiau dažniausiai jų požiūris į naršyklę buvo visiškai naujas.

Kai „Google“ pasirodė, „Microsoft“ nelabai galvojo apie naršyklės išradimą iš naujo. Tiesą sakant, „Internet Explorer“ 2008 m. veikė taip pat, kaip ir 1998 m. „Google“ planavo visa tai pakeisti. Pradžioje „Chrome“ siekė tapti visa platforma, skirta žiniatinklio naršymui nauju būdu, o ne tik naršykle. Šie siekiai paskatino „Google“ diegti naujoves keliais pagrindiniais būdais ir galiausiai 2012 m. išsiveržė į priekį ir užėmė didžiausią naršyklių rinkos dalį.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip „Google“ 2008–2012 m. pakėlė „Chrome“ į viršų. Trys pagrindiniai veiksniai – „Chromium“ atvirojo kodo pobūdis, perversmas žiniatinklio naršymas naudojant plėtinius ir „Android“ bei „Chromebook“ kompiuterių atsiradimas. Šiuo straipsniu pradedame seriją apie žiniatinklio naršyklių istoriją, švenčiant 23-iąjį „Google“ gimtadienį 2021 m. rugsėjo 27 d.

2008 m.: paleidžiama beta versija

2008 m. rugsėjo 2 d. „Google“ paleido „Chrome“ naršyklės beta versiją. Tai buvo labai įdomus laikas technologijų srityje. Išmanieji telefonai buvo gana nauji, o programos 2008 m. tikrai nebuvo didelė problema. Jau žvelgdama į ateitį, „Google“ sukūrė „Chrome“, papildydama HTML išdėstymo variklį „WebKit“, kuris palaikytų žiniatinklio programas, pvz., populiariąją Žemėlapių paslaugą. Tuo metu, kai buvo paleista beta versija, „Google“ sukūrė komiksą paaiškinti, kodėl jie sukūrė naują naršyklę esamų alternatyvų jūroje.

Pats komiksas yra gana ilgas – 39 puslapiai, tačiau pirmame puslapyje pateikiama gana gera „Google“ filosofijos santrauka. Jų nuomone, naršyklės patirtis buvo visiškai sugadinta. Žmonės nebenaudojo interneto vien tam, kad pasiektų mokslo tiriamuosius straipsnius, skirtus mokyklai, žiniatinklis buvo didelė vieta, kurioje buvo galima vartoti turinį. Turbūt didžiausias unikalus „Chrome“ pranašumas buvo atskirų naršyklės skirtukų pritaikymas smėlio dėžei. Naršyklės strigimas buvo gana dažnas reiškinys, ypač „Internet Explorer“. Smėlio dėžė reiškė, kad jei vienas skirtukas sugenda, visa sesija nenutrūko.

Iš tiesų, atskirų skirtukų „smėlio dėžė“ kūrimas buvo žingsnis, kuriuo tikimasi žiniatinklio ateities, kai programos pakeis tinklalapius kaip pagrindinį vartotojų įrankį. Atsižvelgdama į tai, „Google“ žengė kitą didžiulį žingsnį užgrobdama naršyklės erdvę – 2008 m. rugsėjį buvo paleistas atvirojo kodo Chromium projektas. Tuo metu ne tik buvo madingas atvirasis kodas, bet ir sukėlė kūrėjų susidomėjimą „Chrome“ kaip projektu. „Google“ žinojo, kad jiems reikės kūrėjų, kurie paspartintų „Chrome“ patobulinimus ir sukurtų būsimai plėtinių galerijai.

2009 m.: „Chrome“ OS ir plėtiniai

Iki 2009 m. buvo aišku, kad „Chrome“ yra didelis dalykas. Tą vasarą „Google“ paskelbė, kad kuria visą operacinę sistemą „Chrome“ pagrindu, taikliai pavadintą „Chrome OS“. Tuo pačiu metu vartotojai vis dažniau pereidavo prie „Chrome“. 2009 m. liepos mėn. naująja „Google“ naršykle naudojosi daugiau nei 30 mln. žmonių. 30 milijonų vartotojų bazė per mažiau nei metus yra neįtikėtina, be abejo, tai, ko dar nebuvo matyti naršyklių karuose.

Nors „Chrome“ OS ir auganti vartotojų bazė buvo didžiulė naujiena, tai nebuvo didžiausia „Chrome“ istorija 2009 m. 2009 m. gruodžio mėn. „Google“ pristatė plėtinių galeriją. Pratęsimai tuo metu buvo revoliuciniai. Tai buvo didelis lūžis, kai „Google“ tikėjosi įtikinti vartotojus, kad programos yra interneto naršymo ateitis. Naudotojams ir kūrėjams patiko plėtiniai. Per kiek daugiau nei metus plėtinių galerijoje buvo daugiau nei 10 000 plėtinių ir temų. Tinkinimas yra labai asmeniškas dalykas, todėl žmonės priėmė idėją suasmeninti savo naršyklės išvaizdą ir funkcijas.

2009 m. pabaigoje „Chrome“ jau užėmė 5 % rinkos dalį. Nors šis skaičius atrodo mažas, atminkite, kad tai buvo visiškai naujas produktas, kovojantis dėl konkurencijos nusistovėjusioje rinkoje. Temos ir plėtiniai, taip pat neįtikėtinas „Chrome“ greitis dėl smėlio dėžės, 2010 m. buvo pasirengę pasiekti dar didesnį pelną.

2010: pajamų gavimas ir „Chrome“ internetinė parduotuvė

„Chrome“ sparčiai augant, atėjo laikas „Google“ pradėti pelnytis iš sėkmės. 2010 m. rugpjūčio mėn. „Google“ pradėjo apmokestinti kūrėjus 5 USD už „Chrome“ programų paskelbimą plėtinių galerijoje. Tai buvo ir pajamų galimybė, ir saugumo priemonė. 5 USD mokestis leido „Google“ įdiegti domeno patvirtinimą visoms naujoms paskelbti programoms.

Visus metus „Chrome“ naudotojų skaičius išaugo daugiausiai. Per 2010 m. „Google“ patrigubėjo nuo 40 iki 120 mln., todėl teisėtai grasino „Microsoft“ naršyklių rinkos daliai. Galbūt įdomiausias dalykas yra tai, kad „Microsoft“ nepadarė daug, kad išvengtų „Chrome“ pakilimo į viršų. Užuot pridėjusi naujų nuo platformos nepriklausomų funkcijų, „Microsoft“ sutelkė dėmesį į gilesnę „Windows“ integraciją „Internet Explorer 9“.

Deja, dauguma šių „Windows“ skirtų IE9 funkcijų jau buvo „Chrome“. Neabejotina, kad jei „Microsoft“ 2010 m. išleistų tikrai pertvarkytą IE versiją, „Chrome“ pakilimas į pirmąją vietą būtų bent jau atidėtas.

2010 m. pabaigoje „Google“ pristatė „Chrome“ internetinė parduotuvė. Skirtingai nuo mažesnės plėtinių galerijos, tai buvo labiau patobulinta programų parduotuvė „Chrome“ naudotojams. Atsirado naujų kūrėjų ir „Chrome“ greitai tapo ne tik greičiausia, bet ir universaliausia naršykle. „Chrome“ internetinės parduotuvės plėtiniai, papildiniai ir temos lėmė tai, kaip žmonės naudojosi žiniatinkliu ir net kaip iš žiniatinklio turinio buvo gaunama pajamų. Kadangi skelbimų blokų plėtiniai buvo lengvai pasiekiami, tradicinis būdas gauti pajamų iš žiniatinklio turinio naudojant skelbimus nebebuvo tinkamas. Tai suteikė „Google“ visiškai naujų galimybių diegti naujovių kitoje pagrindinėje veikloje – reklamoje.

„Chrome“ augimas buvo susijęs su pastovaus greičio palaikymo kontrole ir veikla kitaip nei visos kitos naršyklės, tačiau „Google“ vis tiek nebuvo patenkinta. „Chrome“ atėjo laikas gauti keletą naujų gudrybių, specialios įrangos ir naujo dažų sluoksnio.

2011 m.: naujas logotipas, „Chromebook“ įrenginiai ir skirtukų puslapis

Nuo pat pradžių „Chrome“ turėjo 3D logotipą. 2011 m. kovo mėn. šis dizainas atrodė gana pasenęs. „Apple“ pradėjo tendenciją įdiegti plokščias piktogramas į „iOS“, o „Google“ nenorėjo, kad jų dizainas atrodytų netinkamas. Dizaino pakeitimas buvo gana minimalus, bet gana įtakingas. Išlaikydama tą pačią spalvų schemą, „Google“ išlygino „Chrome“ logotipą, kad jis atrodytų šiuolaikiškesnis.

2011 m. gegužės mėn. „Google“ pristatė „Chromebook“ įrenginius. Nors 2011 m. internetiniai kompiuteriai buvo gana populiarūs, nešiojamojo kompiuterio be standžiojo disko idėja buvo gana svetima. „Chromebook“ įrenginiai atliks visas užduotis naudodami „Chrome“ naršyklę. Iš pradžių „Chromebook“ kompiuterių plitimą sustabdė „Apple“ „iPad“ pristatymas. Laimei, OĮG atkaklumo ir „Google“ patobulinimų dėka „Chromebook“ įrenginiai tapo hitu, ypač švietimo sektoriuje.

Kadangi „Chrome“ OS dabar veikia specialioje aparatinėje įrangoje, „Google“ turėjo dar vieną išeitį, kad padidintų „Chrome“ kaip naršyklės vartotojų bazę. Per ateinantį dešimtmetį „Chromebook“ kompiuteriai taps visur prieinami visame biudžeto skaičiavimo segmente, kuriame dabar veikia ir „Android“ ir Linux programėlės.

2011 m. pabaigai „Chrome“ pristatė kitą funkciją, kuri netrukus taps standartine visose naršyklėse – naujo skirtuko puslapį. Idėja buvo geniali, nors ir neįtikėtinai paprasta. Buvo prasminga rinkti visas mėgstamas „Chrome“ programas ar puslapius, kuriuose dažnai lankotės. Kai žmonės išmoko tinkinti naujo skirtuko puslapį, naršymas internete tapo lengvesnis, o darbas – intuityvesnis.

Iki 2011 m. pabaigos „Chrome“ užėmė beveik 25 % rinkos, beveik lygiavertė antroje vietoje su „Firefox“. Kad pasiektų paskutinį šuolį, „Google“ turėjo įdiegti „Chrome“ mobiliuosiuose įrenginiuose.

2012 m.: „Chrome“ ateina į „Android“ ir „iOS“.

Žvelgiant atgal, neįtikėtinai stebina, kiek laiko tai užtruko „Chrome“ bus paleista „Android“.. „Android“ oficialiai tapo operacinė sistema 2008 m. rugsėjį, tuo pačiu metu, kai pasirodė „Chrome“ beta versija. Atsižvelgiant į tai, kad tai abu „Google“ produktai su panašiais gimtadieniais, „Chrome“ turėjo būti paleista „Android“ iki 2012 m. Tačiau mobilusis telefonas buvo būtent ta platforma, kurios „Google“ reikėjo, kad užimtų aukščiausią vietą. Jie nenorėjo to sujaukti.

2012 m. vasario mėn. „Chrome“ pagaliau buvo paleista „Android“. Turint milijonus „Android“ įrenginių, tai buvo didžiulis katalizatorius, leidžiantis vienu žingsniu užimti didelę rinkos dalį. Vos po keturių mėnesių „Google“ išleido „Chrome“, skirtą „iOS“. Nors „Safari“ vis dar buvo populiaresnis tarp „iPhone“ vartotojų, galimybė užfiksuoti dalį šios vartotojų bazės buvo didžiulė. Nuo šio momento prireikė dar kelių mėnesių, kol „Google“ nuvertė „Microsoft“ nuo sosto.

2012 m. vasaros pabaigoje buvo paskelbta, kad „Google“ užėmė naršyklių rinkos lyderę – „Chrome“ naudoja 31 proc. vartotojų. „Microsoft“ neabejotinai padėjo paspartinti jų žlugimą, neįdiegdama naujovių su „Internet Explorer“ funkcijomis tuo metu, kai „Chrome“ keitė žiniatinklio programų ateitį.

„Google“ dar to nepadarė, bet jie padarė tai, ką užsibrėžė iš pradžių – „Chrome“ nužudė „Internet Explorer“ ir pakeitė žmonių naudojimąsi žiniatinkliu.