Per pastarąjį dešimtmetį technologijų įmonės tapo didesnės nei bet kada anksčiau. Iš dešimties vertingiausių pasaulio įmonių pagal rinkos kapitalizaciją penkios geriausios buvo JAV technologijų įmonės. Tikriausiai nenustebins, kad šios įmonės yra „Amazon“, „Apple“, „Alphabet“ (dar žinomas kaip „Google“), „Microsoft“ ir „Facebook“.
Rinkimų metų aušroje daugiau amerikiečių nei bet kada nerimauja dėl duomenų saugumo, ypač dėl dviejų sąraše esančių vardų: Google ir Facebook. Kadangi „Cambridge Analytica“ skandalas išaugo nuo mažiau nei 30% iki daugiau nei 72%, sakykite, kad „Facebook“ turi per daug galios. Pirmą kartą tik nedidelė dalis žmonių mano, kad įmonė turi net teigiamą įtaką. Kiti laikosi neutralaus ar net ciniško požiūrio į technologijų milžiną.
Ar tai Facebook pabaiga? Greičiausiai ne. Tačiau netrukus įvyks pokyčiai ir jie paveiks jį bei kitus technologijų didvyrius.
Kas negerai su Facebook?
Tiek „Facebook“, tiek „Google“ pastebėjo vartotojų pasitikėjimo sumažėjimą. Tačiau „Facebook“ tenka didžiausia šio neigiamo suvokimo našta. Viena vertus, reguliavimo institucijos vis labiau nerimauja dėl jo dydžio. Dauguma žmonių vis dar nesuvokia, kad „Facebook“ taip pat priklauso „Messenger“, „Instagram“ ir „Whatsapp“ platformos.
Tai yra 6,2 milijardo vartotojų arba apie 81% žmonių žemėje. Net ir atsižvelgiant į sąskaitų dubliavimą, šie skaičiai yra stulbinantys.
Visa tai susiveda į J. Zuckerbergą, kuris valdo 60% balsavimo teisę turinčių bendrovės akcijų. Kuo daugiau į tai gilinsitės, tuo daugiau problemų galėsite atrasti. „Facebook“ šią poziciją pasiekė ne naujovėmis, o įsigijimu. Ji nupirko 50 įmonių už daugiau nei 23 milijardus dolerių, sukurdama a socialiniai tinklai juggernautas be rimtos konkurencijos.
Per pastaruosius dešimt metų nė viena platforma nekonkuravo su „Facebook“ vartotojų skaičiumi. Ir vienintelis naujas konkurentas šį dešimtmetį buvo „Snapchat“.
Tai ne tik dydis. Štai kaip „Facebook“ tvarko duomenis
„Facebook“ valdo daugybę vartotojų duomenų. Ši informacija yra „Facebook“ pajamų modelio pagrindas. Jis parduoda jį reklamuotojams ir, kaip atskleidė Cambridge-Analytica, tyrinėja įmones ir politinius veikėjus. Jie naudojo jį rinkimams JAV ir visame pasaulyje.
Taigi, 3 iš 5 amerikiečių nepasitiki „Facebook“, kad apsaugotų savo duomenis. Ir kodėl jie turėtų, kai jų pajamų modelis priklauso nuo duomenų pardavimo didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui? „Facebook“ nuolat piktnaudžiauja naudotojų duomenimis ir vis dar nieko nepadarė, kad išspręstų šias problemas.
„TideAgainst Facebook“ keitimas
Reguliavimo institucijos pradėjo pabusti ir pastebėti didėjantį susirūpinimą. 54% amerikiečių mano, kad „Facebook“ ir kitoms technologijų įmonėms reikia geresnio reguliavimo. Nors dar reikšmingesnis skaičius, 66% pasisako už didelių technologijų organizacijų išskaidymą.
Įdomu tai, kad tiek liberalai, tiek konservatoriai palaiko šias priemones. FTC imasi veiksmų ir pradėjo tirti „Facebook“ ir „Google“ dėl antimonopolinių ir kitų dalykų. Ji skyrė „Facebook“ 5 milijardų dolerių baudą už vaidmenį filme „Cambridge-Analytica“. Dabar įstatymų leidėjai ir vyriausybės vėl daug dėmesio skiria bendrovei, nes artėja kiti rinkimai.
Kad būtume sąžiningi, tai ne tik „Facebook“.
Daugiausia dėmesio sulaukė „Facebook“. Tačiau tai toli gražu nėra vienintelis rūpestis tiek Amerikos žmonėms, tiek įstatymų leidėjams. „Microsoft“ ir „Amazon“ turi daugiau ar mažiau teigiamą reputaciją. Tačiau „Google“ buvo nubaustas keliomis baudomis. Praėjusiais metais už Vaikų privatumo įstatymų pažeidimus bendrovė turėjo sumokėti rekordines 170 mln.
Europos Sąjunga taip pat skyrė „Google“ 1,5 milijardo eurų baudą už antimonopolinių įstatymų pažeidimą. Tai atsirado dėl daugiau nei dešimties metų veiklos 2010–2019 m.
Didžiosios technologijų įmonės kontroliuoja didžiulį duomenų kiekį, o taisyklės dar turi pasivyti. Vyriausybė sugriovė naftos, plieno ir telekomunikacijų monopolijas. Bus siekiama reguliuoti, kokios didelės ir įtakingos technologijų įmonės gali būti.
Ir nors „Amazon“ ir kiti gigantai vis dar turi aukštą pasitikėjimo lygį, tai nereiškia, kad jie nesilaiko savo privatumo įsibrovimo ir kitų rūpesčių.
Ką turėtum daryti tuo tarpu?
Tarkime, demokratas, kuris palaiko didelio techmonopolio sulaužymą, laimės rinkimus 2020 m. Tačiau prireiks metų, kol jie priims kokį nors reikšmingą teisės aktą. Tuo tarpu turite pradėti imtis veiksmų, kad apsaugotumėte savo privatumą internete.
Per pastaruosius kelerius metus „Facebook“ paliko daug amerikiečių. Bėda ta, kad bet koks interneto naudojimas apima masinį duomenų rinkimą. Net jei nuspręsite išeiti iš socialinės žiniasklaidos, „Google“ renka jūsų duomenis paieškoje, „Gmail“, „YouTube“ ir kitose programose.
Kol vyksta privatumo karas, naudos gali gauti visi vartotojai naudojant VPN. VPN arba virtualus privatus tinklas užšifruoja jūsų interneto ryšį. Tai neleidžia rinkti naršymo duomenų ir apsaugo jūsų naršymą nuo pašalinių akių. Žinoma, kad tai būtų veiksminga, turite atsijungti nuo savo paskyrų. Tačiau naudojant a VPN (virtualus privatus tinklas) kartu su į privatumą orientuota naršykle, pvz., „Brave“ arba „Epic Browser“, yra geriausias būdas naršyti internete, nepateikiant technologijų milžinams papildomų duomenų.
Jūs taip pat neturite atsisakyti naudojimosi paieškos sistemomis. DuckDuckGo yra paieškos sistema su nesekimo politika, kuri duoda puikių rezultatų ir neparduoda jokių naudotojo duomenų. Ir jei turite naudoti socialinę žiniasklaidą, apribokite tai, ką joje bendrinate. Skelbkite tik tai, ko neprieštarautumėte, kad darbdavys ar kas nors kitas apie jus sužinotų vėliau. Ir nesidalykite tuo, kas galėtų lemti jūsų tapatybės pavogimą.
Kokia „Facebook“ ir kitų technologijų milžinų ateitis?
Šiuo metu „Facebook“, „Google“ ir kiti technologijų milžinai neturi dėl ko jaudintis. Net jei jų JAV vartotojų skaičius neauga taip greitai, jie plečiasi visame pasaulyje. Ir baudos, kurias jie gauna už privatumo taisykles, nėra tokios didelės.
Pavyzdžiui, pernai „Google“ skirta didelė ES bauda sudarė mažiau nei 1 % jų pajamų. Tai daro jį labiau simbolišką nei bet kas. Tuo tarpu šios įmonės ir toliau piktnaudžiauja vartotojų duomenimis.
Nelaukite, kol įstatymų leidėjai pasivys ir imsis veiksmų. Pradėkite perimti privatumą į savo rankas.